Žalioji architektūra

Laikui bėgant vis labiau rūpinamasi gamta bei jos išsaugojimu. Stengiamasi visais įmanomais būdais saugoti gamtą, perdirbti įvairias atliekas, sodinti medžius ir kitaip tausoti mus supančią aplinką. To pasakoje, pradėti kurti taip vadinami „žalieji pastatai“. Tokių pastatų ir pačios žaliosios architektūros tikslas – kaip įmanoma labiau minimalizmuoti neigiamą urbanizacijos efektą žmonių sveikatai, supančiai aplinkai, be to stengiamasi mažinti energijos suvartojimą. Architektai renkasi aplinkai nekenksmingas medžiagas, kad tausotų bei saugotų orą, vandenį ir žemę, tokiu būdu jie atsižvelgia ir į gamtos, ir į žmogaus poreikius. Abi pusės yra svarbios įgyvendinant šiuos sprendimus.

Žalosios architektūros projektuose stengiamasi atkartoti gamtos spalvas, formas ir įtraukti kuo daugiau gyvų augalų. Daug dėmesio skiriama ne tik augalams, tačiau ir pačiai pastatų apdailai, stengiamasi naudoti daugiau medienos, tai viena sveikiausių medžiagų, kurią teikia pati gamta. Atrodo, jog žalioji architektūra yra visiškai nauja tendencija, tačiau panagrinėjus istoriją, akivaizdu, jog senosios civilizacijos jau tada suprato, kad švarus oras, vanduo, žemės derlingumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus, taigi stengėsi šių principų laikytis ir statydami namus bei miestus. Žalioji architektūra dar nėra paplitusi masiškai, tačiau vis daugiau architektų stengiasi savo užsakovus sudominti netradiciniais sprendimais ir siūlo būtent žaliuosius projektus.

Štai keletas žaliosios architektūros bruožų:

  • Pastatus stengiamasi statyti taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės spindulių;
  • Efektyvus erdvės panaudojimas;
  • Diegiamos vėdinimo sistemos, skirtos efektyviam pastatų vėdinimui ir šildymui;
  • Senų pastatų renovacija, diegiant naujausias technologijas;
  • Naudojama natūrali ir atsakingai atrinkta mediena;
  • Energiją taupantis apšvietimas;
  • Vandentiekiai įrengti taip, jog būtų taupomas vanduo;
  • Stengiamasi kuo mažiau keisti natūralią aplinką;
  • Naudojama saulės ir vėjo energija;

Kitaip tariant, viską stengiamasi daryti taip, jog kuo mažiau būtų kenkiama aplinkai. Viskas daroma labai apgalvotai ir kruopščiai. Šiuos architektūrinius sprendimus ypač lėmė klimato kaita. Vos išgirdę apie klimato kaitą architektai nusprendė, jog „žalieji pastatai“ yra vienas iš efektyvių būdų prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šis sprendimas ne tik ekologiškas ir praktiškas, tačiau išties patrauklus. Tokie pastatai išsiskiria išskirtiniu dizainu ir atrodo tikrai įspūdingai, augalai suteikia originalumo, pastatai dera su supančia aplinka. Pastatai yra ilgaamžiai, juos stengiamasi kurti taip, jog išliktų ir ateities kartoms. Architektai turi gana nelengvą užduotį, viskas tarpusavyje turi derėti, būti tikrai efektyvu ir natūraliai įsilieti į miesto ar tam tikros vietovės panoramos. Taip pat turi būti parenkami tam tikri augalai ir kitos medžiagos. Šiuo metu labai vertinama ekologija, dabar apie tai galima išgirsti išties nemažai, ekologija itin aukštinama ir vertinama, populiarios ir perdirbtos medžiagos, viską stengiamasi daryti kuo sveikiau ir žaliau.

Diegiant šias idėjas, svarbus ir visuomenės pritarimas. Nemaža dalis žmonių pritaria ir šį sprendimą vertina labai palankiai, tačiau kaip ir visuomet, nuomonių yra įvairių. Tie, kurie supranta aplinkos poveikį gamtai, pritaria tokioms idėjoms ir inicijuoja jų atsiradimą. Džiugu, jog nors šiek tiek galima prisidėti prie dabartinės situacijos ir gelbėti mus supančią aplinką. Iš tiesų, klimato kaita atsirado ne dėl kažko kito, o tik dėl žmonių veiksmų. Suprantant šią situacija ir nenumojant į ją ranka, pasitelkę naujausias technologijas ir architektūrinius sprendimus, galime nors šiek tiek pagerinti arba bent jau išlaikyti esamą padėtį ir prisidėti prie sveikesnio ir geresnio gyvenimo. Kas kitas jei ne mes, žemės gyventojai ją tausime ir saugosime. Taigi žalieji sprendimai puiki alternatyva įprastoms senosioms technologijoms ir aplinkos išsaugojimui.