Aukščiausi statiniai Lietuvoje

Lietuva yra mažytė Europos valstybė, todėl nenuostabu, kad tokių didžiulių statinių kaip Azijoje arba Jungtinėse Amerikos valstijose čia neišvysime. Lietuva pasižymi itin vaizdingu kraštovaizdžiu, natūralia gamta, kalvomis ir miškais. Dangoraižių ir kitų milžiniškų pastatų čia nėra itin daug. Iš pažiūros čia esantys dangoraižiai gali pasirodyti tikrai aukšti, tačiau palyginus jų aukštį su kitais pasaulio statiniais, akivaizdu, jog dangoraižiai kur kas mažesni. Nepaisant to, aukštų statinių čia tikrai galima išvysti, vienas jų yra įtrauktas į aukščiausių pasaulio pastatų sąrašą.

Štai sąrašas Lietuvoje aukščiausių objektų:

Vilniaus televizijos bokštas – tai aukščiausias statinys Lietuvoje. Televizijos bokštas yra 326,4 metrų aukščio. Beje, šis pastatas yra įtrauktas į aukščiausių pasaulio pastatų sąrašą, todėl net ir tokia maža šalis kaip Lietuva, turi kuo pasigirti. 165 merų aukštyje įrengta kavinė ir apžvalgos aikštelė, todėl čia galima pasigrožėti Vilniaus panorama ir gerai praleisti laiką.

Vilniaus šiluminė elektrinė – pati elektrinė nėra labai aukšta, tačiau jos kaminas yra net 250 metrų aukščio, o tai leidžia elektrinei būti įrašytai tarp aukščiausių Lietuvos statinių.
Tauragės televizijos bokštas – 245 metrų statinys Tauragės rajone. Čia įsikūrusi įmonė „Televizijos telekomunikacijos“.

Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas – tai 202 metrų aukščio bokštas Giruliuose. Pagrindinė bokšto paskirtis – radijo ir televizijos programų transliavimas. Bokštas pastatytas dar 1957 m.

Anykščių radijo televizijos stotis – 191,26 metrų antena pastatyta Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje. Dabar čia transliuojamos keturių Lietuvos televizijų programos bei įrengti belaidžio interneto siųstuvai.

Kauno termofikacinė elektrinė – elektrinės kaminai yra net 180 metrų aukščio.

Ignalinos atominė elektrinė – aukštis siekia 150 metrų. Pastatas pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1987 m. Elektrinė, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir yra įrašyta net į Gineso rekordų knygą!

Verslo centras „Europa“ – reikia paminėti, jog tai aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse. Jo aukštis 149 m., pastatą sudaro 33 aukštai. Dangoraižis yra Vilniuje. Šiame statinyje, 114 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, todėl galima pasigrožėti Vilniaus panorama. Komercinės paskirties pastatas.

Pilsotas – 112 metrų aukščio pastatas Klaipėdoje. Tai yra aukščiausias gyvenamasis pastatas Lietuvoje. Šiuo metu, Klaipėdoje tai yra vienintelis pastatas, kuris viršija 100 metrų ribą, tačiau planuojama statyti ir daugiau tokio tipo dangoraižių.

Sąrašą dar būtų galima pratęsti, tačiau įtraukti pastatai nebūtų itin aukšti ir kol kas negalėtų nustebinti pasaulio. Šiuo metu yra nemažai projektų naujų dangoraižių statyboms, manoma jog laikui bėgant didžiulių pastatų čia bus gana nemažai. Šiandien Lietuva dangoraižių gausa pasigirti dar negali, tačiau sostinėje jau galima išvysti vis didesnių, dangų bandančių pasiekti statinių. Plėtojantis verslui, architektūrinėms galimybėms, projektams bei naujoms idėjoms, gali būti jog vieną dieną Lietuva turės daug daugiau pastatų įtrauktų į aukščiausių pasaulio statinių sąrašą. Šalis neturi itin aukštų dangoraižių ir bokštų, tačiau čia yra nemažai kitų architektūrinių sprendimų praturtinančių šalies panoramas ir stebinančių savo unikalumu. Ilgą laiką Lietuva buvo įvairių šalių priespaudoje, todėl architektai ir kiti savo srities profesionalai negalėjo laisvai kurti ir įgyvendinti savo idėjų. Buvo varžoma ne tik šalies, tačiau ir jos gyventojų laisvė. Tik dabar, atgavus nepriklausomybę ir gyvenant laisvoje šalyje, architektai ir kiti menininkai pradeda kurti tai, kas po daugelio metų garsins Lietuvą. Planuose yra dangoraižių ir kitų pastatų milžinų. Be to, vis daugėja profesionalų architektūros srityje, todėl visai tikėtina, kad greitu metu jaunieji architektai nustebins Lietuvą ir pasaulį dar neregėtomis konstrukcijomis ir aukštais architektūriniais sprendimais.

Namas iš jūrinių konteinerių

Gyvenimas nuosavame name, turi daug privalumų. Privati erdvė, nuosavas kiemas, sodas, nepriklausomybė, visa tai ir dar daugiau skatina žmones keltis gyventi į nuosavus namus. Bėgant laikui, sklypų ir namų kainos sparčiai auga, net ir apleista sodyba gali kainuoti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Ką jau kalbėti apie sodybą itin geroje vietoje, prie ežero ar tiesiog didmiestyje. Didžiulės kainos neretai atbaido žmones nuo namų statybos, nes norint pasistatyti namą, dažnai tenka už jį mokėti visą gyvenimą. Kai kurie žmonės tiesiog negali sau to leisti. Kaip alternatyvą, žmonės renkasi kitokio pobūdžio namus. Šiais laikais architektūrinės galimybės ir sprendimai, kartais atrodo tikrai neįtikėtini ir įspūdingi, praeityje apie juos net nebūtume galėję pasvajoti. Kurdami namus, architektai renkasi natūralias, gamtą tausojančias medžiagas ir ekologiškus sprendimus. Viena iš alternatyvų yra jūriniai konteineriai. Tai pigus, kompaktiškas ir aplinką tausojantis sprendimas.

Namai iš konteinerių kol kas dar populiaresni užsienio šalyse, tačiau ši tendencija veržiasi ir į Lietuvą. Paprastai tokie konteineriai naudojami poilsio vietoms, vasarnamiams, laikinoms biurų patalpoms. Atsižvelgiant į tokių sprendimų ekonomiškumą, žmonės vis dažniau pagalvoja ir apie jūrinių konteinerių panaudojimą namų statybai. Iš pirmo žvilgsnio tokia idėja atrodo kiek neįprasta, tačiau pasidomėjus tokių namų ypatybėmis, požiūris gali pasikeisti ir tokia mintis atrodo gana patraukli. Tokio tipo namai yra patvarūs ir pigūs. Be to, tai leidžia konteinerius panaudoti antrą kartą, taip tausojant gamtą. Kalbant apie namų patvarumą ir atsparumą gamtos stichijoms, reikia paminėti, jog įprasti namai, nors ir atrodo tvirti ir tinkamai suprojektuoti, kartais ima ir neatlaiko gamtos stichijų siųstų išbandymų. Tuo tarpu jūriniai konteineriai yra pakankamai tvirti. Jie pritaikyti sunkiems kroviniams, atšiaurioms oro sąlygoms ir transportavimui iš vienos vietos į kitą. Be to, konteineriai yra atsparūs vandeniui ir gaisrui. Paprastai tokie konteineriai tarnauja 10-15 metų, tačiau galima padaryti taip, kad jie tarnautų daug ilgiau. Įvairiais duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 20 milijonų tuščių, nebenaudojamų jūrinių konteinerių, turint omenyje, kad tai pigus sprendimas, architektai ir asmenys ketinantys statyti namus, turėtų suklusti.

Žinoma, tokie namai turi ir minusų. Konteineriai padengti toksiškais dažais, reikia daug energijos jų paruošimui, į konteinerių grindis pripurškiama nuodingų pesticidų, siekiant apsaugoti jas nuo kenkėjų. Gali būti gana brangu transportuoti konteinerius į pasirinką vietą, tai priklauso nuo geografijos. Taip pat, konteineriai yra siauri ir ilgi, tam, kad jie atrodytų patraukliai ir moderniai, būtini tinkami architektūriniai sprendimai, o tam gali prireikti keleto konteinerių. Viso labo, tai tik keletas minusių, turint galvoje, jog ir įprastinio namo statyba kartais būna ne visai saugi ir nekenksminga. Tokius konteinerius labai naudinga statyti ten, kur yra konteinerių perteklius, trūksta statybinių resursų. Renkantis konteinerius labai svarbu apžiūrėti jų būklę, paprastai nuo konteinerio būklės priklauso ir jo kaina, tad nepatartina apsiriboti pigiausiu variantu.

Susumavus visus už ir prieš, galima teigti, jog jūriniai konteineriai tikrai puiki alternatyva įprastiems namams. Tai sprendimas, prieinamas daugeliui gyventojų, be to tausojama aplinka, nes konteineriai prikeliami antram gyvenimui. Aišku yra ir kitų alternatyvų, tai medžio karkaso, moliniai namai, jų statyba taip pat yra pigesnė nei įprastų namų, tačiau renkantis ir planuojant statyti namą, visuomet būtina gerai apgalvoti namo privalumus ir trūkumus, būna atvejų, kuomet taupus moka du kartus, ir tai jau ne kartą patikrinta taisyklė. Vis dėlto, jūrinių konteinerių populiarumas pasaulyje ir Lietuvoje tikrai pastebimas. Žmonėms itin svarbi būsto kaina, o dabar dažnas galvoja ir apie ekologiją, todėl tokio tipo namai yra puikus sprendimas.

Prieštaringiausiai vertinami pasaulio pastatai

Besidomint architektūra, lankytinomis vietomis, daugiausiai turistų pritraukiančiais objektais prieš akis iškyla Eifelio bokštas, Sidnėjaus operos teatras, Pizos bokštas ir daugelis kitų. Vieni jų, sulaukę tarptautinio pripažinimo, kai tuo tarpu kiti yra nuolat aptarinėjami ir dažnai tampa ginčų ar aršių diskusijų objektais. Tai nereiškia, jog statiniai yra blogi, nepatrauklūs, niekuo neišsiskiriantys ar visiškai nedominantys, priešingai, jie susilaukia daug dėmesio ir populiarumo, tiesiog jų atsiradimo istorijos arba kiti faktoriai, lemia tai, jog apie juos nuolat kalbama. Kai kurie statiniai kelia abejonių ar jie apskritai naudingi ir ar juos reikia palikti. Įvairios diskusijos ir ginčai įkvėpė aprašyti objektus, kurie labiausiai diskutuotini jau daugelį metų.

Šv. Šeimyna Barselonoje. Visiems puikiai pažįstamas statinys, kuris statomas jau daugiau kaip 130 metų! Tai ne tik daugiausiai diskusijų susilaukiantis statinys, tačiau ir prieštaringiausiai vertinamas religinis pastatas. Planuojama, jog baigus statybą, tai bus aukščiausia pasaulyje bažnyčia, net 170 metrų aukščio. Nuo tada, kai buvo pradėta bažnyčios statyba (1882 m.), statinys glumina architektus, istorikus ir žinoma pačius statybininkus. Bažnyčios statyba turėtų būti užbaigta 2026 m., tuomet bus lygiai 144 metai po jos sumanytojo A. Gaudi mirties. Kol kas bazilika turi 8 bokštus, tačiau manoma, jog baigta bazilika turės net 18 bokštų, iš kurių 12 simbolizuos Kristaus apaštalus, 4 evangelistus (Luką, Joną, Matą, Morkų) švenčiausią mergelę Mariją ir patį Kristų.

Eifelio bokštas Paryžiuje. Dar vienas statinys, apie kurį netyla kalbos. Po jo statybos, buvo įvairių nuomonių, vieni žinojo, jog tai bus turistų traukos objektas, dėl savo unikalių mokslo ir architektūrinių sprendimų, na ir žinoma buvo nuomonių, jog bokštas tik gadins miesto panoramą ir tai yra didžiausias architektų nesusipratimas bei didžiausia miesto klaida. Tuometinė Paryžiaus inteligentija protestavo prieš bokštą ir sakė, jog vaikščios tik tomis gatvėmis, iš kurių nebus matyti bokšto. Buvo manoma, jog bokštas stovės tik 20 metų, tačiau jis pastatytas 1889 m. ir stovi iki šiol. Akivaizdu, kad tai vienas didžiausių turistų traukos objektų, Eifelio bokštą jau aplankė daugiau nei 250 milijonų žmonių.

Sidnėjaus operos teatras. Tai vienas įspūdingiausių ir žinomiausių pastatų pasaulyje, taip pat įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tiesa, šis unikalus statinys vos per plauką išvydo dienos šviesą. Kuomet buvo skelbiamas Sidnėjaus teatro statybos konkursas, architektas Jorn Utzon surinko trisdešimt neigiamų vertinimų, nuo pražūties jį išgelbėjo suomių architektas. Šis faktas jau tapo legenda. Dabar, kasmet šį teatrą aplanko beveik 1,2 milijono lankytojų, susidomėjimas šiuo statiniu nemažėja. Sidnėjaus operos teatras laikomas ne tik Australijos pasididžiavimu, tačiau ir vienu iš žmonijos šedevrų.

The Walkie Talkie dangoraižis. Pastatas yra Didžiojoje Britanijoje ir yra išrinktas negražiausiu šalies pastatu. Taip taip, pastatas gavo tokią nominaciją ir yra sulaukęs galybės britų pasipiktinimų. Šiam pastatui skirta Piktvotės taurė, kuriai jis nominuotas daug kartų. Teigiama, jog šis pastatas darko Londono panoramą, pastatas į viršų platėja, kai yra nusistovėjusi nuostata, jog tokio dydžio pastatas turėtų smailėti. Be to, yra nusiskundimų, jog nuo pastato atsispindinti saulės šviesa išlydė netoliese stovinčio automobilio veidrodėlį, taip pat apačioje yra labai vėjuota, tai taip pat piktina miesto gyventojus. Akivaizdu, jog architektūrinis sprendimas nevisiškai pasiteisino ir gyventojų palaikymo nesulaukė.

Tai tik dalis puikiai žinomų objektų, kurie kelia aršias diskusijas. Tikriausiai tokių pastatų arba kitokio tipo statinių būtų galima rasti kiekvienoje šalyje. Tačiau, didelės diskusijos ne visuomet yra blogai, garsiai kalbėdami žmonės tik dar labiau populiarina tokius statinius, kurie tampa šalies vizitine kortele ir sulaukia didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje bei traukia turistus.