Aukščiausi pasaulio pastatai

Nuo seniausių laikų pasaulyje yra išlikę ir naujai pastatyta galybė dangoraižių ir kitų pastatų milžinų. Kiekvienas jų turi savą istoriją, paskirtį, architektūrinį stilių, be to kiekvienas išsiskiria savitu dizainu bei įmantriomis formomis. Visi jie savaip žavūs ir traukiantys akį. Ilgą laiką Amerika pirmavo savo dangoraižių ir kitų aukštų statinių skaičiumi, tačiau laikui bėgant tokius pastatus milžinus itin pamėgo Azijos šalys. Galima pamanyti, jog šiuo metu vyksta varžybos, kuri šalis pastatys aukštesnį ir įspūdingesnį pastatą. Iš tiesų per pastaruosius metus išdygo ne vienas milžiniškas statinys, savo aukščiu priverčiantis aiktelėti. Tai kokie gi yra aukščiausi ir įspūdingiausi pasaulio pastatai?

Pažiūrėk – бързи кредити ir заем без трудов договор.

Burj Khalifa – laikomas aukščiausiu dangoraižiu pasaulyje. Jis stovi Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Dangoraižis pastatytas 2010 m., jo aukštis siekia 828 metrus, o aukštų šiame pastate yra net 160! Šiame milžiniškame dangoraižyje yra biurų, prekybos centrų ir butų. Pastatas yra į viršų smailėjančios spiralės formos, pastatas šiek tiek primena didžiulę dykumų gėlę. Šalia pastato yra dirbtinis ežeras ir dainuojantis fontanas, jei kada pasitaikys galimybė apsilankyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nepraleiskite progos pamatyti šio nuostabaus ir iš koto verčiančio statinio.

Taipei 101 – dar vienas dangoraižis milžinas. Jo aukštis 509 metrai. Prieš pastatant Burj Khalifa, tai buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Dangoraižis yra Taipėjuje, Taivane. Pastate yra net 101 aukštas. Šis pastatas buvo apdovanotas kaip aukščiausias ir didžiausias energiją tausojantis „žaliasis“ pastatas. Svečiuojantis Taipėjuje neaplankyti šio įspūdingo statinio būtų nuodėmė.

Shanghai World Financial Center – įspūdingas 492 metrų aukščio dangoraižis Šanchajuje, Kinijoje. Dangoraižis yra įvairių paskirčių, jame galima rasti biurų, viešbučio kambarių, apžvalgos aikštelių, bei prekybos centrų. Dangoraižis giriamas už savo apgalvotą dizainą, o 2008 m. architektų pramintas geriausiai išpildytu dangoraižiu.

International Commerce Center – tai 483 metrų aukščio dangoraižis esantis Kowloon, Honkonge. Dangoraižį sudaro net 118 aukštų. Pastatytas 2009 m. Tai vienas aukščiausių statinių pasaulyje ir aukščiausias statinys Honkonge.

Petronas Twin Towers – tai 452 metrų bokštai esantys Kvala Lumpūre, Malaizijoje. Šie bokštai dar vadinami Bokštais Dvyniais. Tai aukščiausi bokštai dvyniai pasaulyje. Iki 2004 m. buvo aukščiausi pasaulio pastatai, vėliau juos aplenkė dar didesni ir įspūdingesni dangoraižiai. Bokštai turi po 88 aukštus. Tai vieni žymiausių Kvala Lumpūro objektų.

Zifeng Tower – dangoraižis milžinas esantis Kinijoje. Dangoraižio aukštis 450 metrų, tai 89 aukštų pastatas. Čia taip pat kaip ir kituose milžiniškuose dangoraižiuose, galite išvysti biurams skirtų patalpų, butų, restoranų bei apžvalgos aikštelę.

Willis Tower – dangoraižis Čikagoje, Ilinojuje. Aukščiausias pastatas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir penkta pagal dydį laisvai stovinti struktūra pasaulyje. Bendras dangoraižio aukštis 442 metrai, tačiau, kad dangoraižis atrodytų dar aukštesnis buvo pastatytos dvi TV antenos, taip paaukštindamos bokštą iki 520 metrų.

Apžvelgiant aukščiausius pasaulio statinius išties akivaizdu, jog Azijos šalys gali pasigirti milžiniškų pastatų gausa. Čia tokių pastatų įvairovė tikrai gausi. Iš šių didžiulių dangoraižių atsiveria nuostabūs vaizdai ir panoramos. Tai puikūs traukos centrai turistams ir verslui. Kasmet dangoraižiai pritraukia nemažai lankytojų bei suteikia galimybę pakilti į įspūdingą aukšti bei apžvelgti viską iš viršaus ir pasijusti lyg danguje. Azija tampa vis patrauklesnė turistams, tačiau tai tik skatiną jos šalis tobulėti ir parodyti pasauliui dar nematytų dalykų. Dėl galybės dangoraižių ir kitų aukštų statinių, Azija kartais vadinama dangoraižių džiunglėmis. Architektai nenustoja stebinti pastatų didybėmis ir naujais struktūriniais bei technologiniais sprendimais.

Geriausi pasaulio architektai

Architektūra, tai viena labiausiai matomų ir ilgai išliekančių meno išraiškos formų. Jau nuo seniausių laikų architektūra yra vienas geriausių ir labiausiai tuometinę istoriją perteikiančių meno apraiškų. Dauguma senųjų civilizacijų paliko mums tokius iškilius statinius kaip Egipto piramidės, Tadžmahalas, Auksinis paviljonas ir daugelį kitų. Jei ne žymiausi pasaulio architektai ir jų beprotiškiausios idėjos, daugumos šių pastatų šiandien neišvystume. Jie prisidėjo prie istorijos puoselėjimo, naujų tendencijų populiarinimo bei pasaulio marginimo. Būtų sunku išskirti keletą pačių geriausių architektų, nes visų jų darbai yra unikalūs ir prisideda prie nuostabaus architektūrinio paveldo. Nuo seniausių laikų yra galybė žymių architektų iš viso pasaulio, kurių darbai ir pavardės įrašytos istorijoje. Tai architektai, kure savo darbais įkvėpė ir dar įkvėps ateinančių kartų menininkus. Sunku sudėlioti pasaulinio garso architektus nuo geriausio, visi jie turi savitų bruožų ir didelių pasiekimų, todėl šiame straipsnyje pateikiama mažytė saujelė menininkų, kurių darbai pavertė pasaulį gražesniu ir turtingesniu.

Antonio Gaudi (1852-1926 m.) – ispanų architektas. Tai vienas geriausių katalonų modernistų, jo darbai pasižymi individualumu ir savitu stiliumi. Didžioji dalis jo architektūros darbų yra Barselonoje. Jo žymiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Mila, Casa Batllo bei daugelis kitų. Tai architektas, kuris kruopščiai apgalvoja kiekvieną detalę.

Frank Gerhry (1929 m.) kanadiečių kilmės architektas. Jo įspūdingi kūriniai, įskaitant ir jo paties rezidenciją itin žavi žmones iš viso pasaulio. Šiuolaikinėje architektūroje, jo darbai laikomi vienais svarbiausių, o jis pats laikomas vienu svarbiausiu amžiaus architektu. Suprojektavo daugybę pastatų jungiančių unikalią architektūrą ir technologines naujienas. Metalo konstrukcijų pagalba sukūrė tai, ko pasaulis iki šiol nebuvo regėjęs. Žinomiausi darbai: Dwight D. Eisenhower Memorialas, Frank Gehry Rezidencija, Peter B. Lewis Building, Santa Monica Place, BP Pedestrian tiltas ir dar daugelis kitų.

Frank Lloyd Wright (186-1959 m.) – amerikiečių architektas, sukūręs daugiau nei 1000 eskizų, iš kurių net 532 buvo įgyvendinti. Menininkas buvo apdovanotas stipriu charakteriu ir nepalaužiama sveikata. Galima sakyti, jog jis buvos tas architektas, kuris sukūrė architektūros atgimimą ir įvedė naujas formas bei kompozicijas. Jo darbų sąraše puikuojasi įvairiausių biurų pastatai, bažnyčios, dangoraižiai, viešbučiai, mokyklos bei muziejai. Frank Lloyd Wright yra pripažintas visų laikų geriausiu Amerikos architektu.

Richard Neutra (1892-1970 m.) amerikiečių architektas. Pagrindinis architektūros perversmo Amerikoje pradininkas, bei vienas žymiausių modernizmo atstovų. Jis buvo gana ironiškas, tačiau puikiai išpildydavo užsakovų prašymus. Kuriant namus suderindavo meną, kraštovaizdį bei patogumą ir jaukumą. Daugiausiai kūrė Pietų Kalifornijoje. Suprojektavo daug bažnyčių, gyvenamųjų namų, biurų ir kitų statinių.

Santiago Calatrava (1951) – ispanų architektas, skulptorius bei struktūrinis inžinierius. Jo biurai išsidėstę po visą pasaulį. Žymiausi darbai: Atėnų Olimpinis sporto kompleksas, Puente del Alamillo, Auditorio de Tenerife, Milwaukee Art muziejus. Architektas yra pelnęs nemažai apdovanojimų ir jau pripažintas vienu geriausių pasaulio architektų. Jo darbai pasižymi beribe fantazija ir sumanumu, kai gyvename amžiuje, kuriame suskurti kažką unikalaus tampa vis sudėtingiau, jam tai pavyksta puikiai.

Architektūra yra tokia meno šaka, kuri niekada nesustos gyvuoti, nes naujų projektų reikia nuolatos. Šiais laikais itin vertinamas unikalumas ir išradingumas. Autoriai ypač vertinami už tai, jog sugeba sukurti ir įgyvendinti atrodytų neįmanomus projektus. Čia paminėti tik keli garsiausi pasaulio architektai, norint paminėti juos visus reikėtų gerokai išsiplėsti ir išleisti gana storą knygą. Jų darbai puošia pasaulį ir kalba patys už save. Įmantrios konstrukcijos ir netikėti sprendimai priverčia aiktelėti net ir visko mačiusius. Jų darbai ir pavardės jau įrašyti istorijoje, kurioje išvysime dar ne vieną puikų architektą ir neįtikėtinus kūrinius.

Kiek uždirba architektai?

Pinigai laimės neatneša, tačiau jie padeda įsigyti daiktus, kurie padeda gyventi patogų ir visavertį gyvenimą. Iš tiesų pinigai yra svarbi gyvenimo dalis, šiais laikais viskas kainuoja ir gana nemažai, tad norint gyventi pilnavertį gyvenimą, reikia turėti gerai apmokamą darbą. Jaunimas dažnai svarsto kokią profesiją pasirinkti, kad ateityje ji būtų pelninga ir perspektyvi. Žinoma, norisi, kad darbas būtų malonumas, juk yra sakoma, kad dirbant mėgiamą darbą, viskas darosi žymiai paprasčiau.

Kasmet sudaromi paklausiausių ir geriausiai apmokamų profesijų sąrašai, beveik visuomet šiuose sąrašuose galime išvysti mediciną, farmaciją, ekonomiką, statybą, architektūrą, o dabar ir IT technologijas. Studentai skatinami rinktis šių sričių studijas, nes gerų specialistų reikia nuolatos, bėgant laikui jų poreikis didėja. Architektūra yra viena tų specialybių, kurios teikia gyvenimo džiaugsmą, nes darbas tikrai įdomus ir kūrybiškas, o taip pat atneša nemenką pelną. Tai tikrai perspektyvi ir gerai apmokama specialybė. Be abejo, atlyginimai įvairiose šalyse gali ženkliai skirtis, tačiau ši profesija vis tiek išlieka topų viršūnėse. Architektai uždirba tikrai nemažai, tačiau atlyginimas paprastai priklauso nuo jų gyvenamosios vietos, įgūdžių, populiarumo. Tik ką baigę studijas architektai, neturėtų tikėtis iš karto uždirbti tiek, kiek uždirba tikri savo srities profesionalai, iš pradžių jų uždarbis gali būti minimalus. Reikia užsirekomenduoti, lavinti įgūdžius, plėsti akiratį ir žinoma įgauti daugiau patiries. Bėgant laikui šie įgūdžiai įgaunami savaime, tačiau, kaip ir viskam, taip ir šiems dalykams reikia pakankamai laiko. Užsirekomendavę ir gerą patirtį turintys architektai gyvena tikrai pasiturinčiai.

Norint tapti geru architektu, pirmiausia reikia baigti studijas ir įgyti bakalauro diplomą, vėliau galima studijuoti toliau, bei įgyti aukštesnius laipsnius ir įgauti daugiau žinių. Diplomai ir įgytas laipsnis, taip pat turi įtakos užmokesčio dydžiui. Reikia paminėti ir tai, jog didelę įtaką turi ir tai kokioje firmoje dirbate, didelėje ar mažoje, taip pat svarbu ir tai kokius pastatus kuriate, gyvenamuosius ar komercinės paskirties, be to, labai svarbu kuriame sektoriuje dirbate (viešajame ar privačiame). Visi šie aspektai labai svarbūs ir ganėtinai įtakoja atlyginimą. Lietuvoje architektai gali uždirbti nuo 600 Eur, galutinė suma nėra apibrėžiama, nes kaip ir minėta ankščiau, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tačiau sumos gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų per mėnesį. Gaunant tokią sumą, tikrai galima gyventi patogiai ir be rūpesčių. Šios sumos tikrai pakanka užtikrinti savo ir savo šeimos gerovę. Kalbant apie kitas pasaulio šalis atlyginimai gali skirtis. Pavyzdžiui Amerikoje, vidutinis metinis architektų atlyginimas yra maždaug 74 tūst. dolerių. Jungtinėje Karalystėje metinis uždarbis gali siekti nuo 50 iki 90 tūkst. svarų. Tikslią sumą gana sunku apibrėžti, kadangi tai priklauso ir nuo pačių projektų ir žinoma nuo šalies ekonomikos. Mažesnėse šalyse, su silpnesne ekonomika ne tik architektai, tačiau ir kitų profesijų atstovai uždirba mažiau, tai natūralu. Na, o didelės šalys, paprastai turi aukštą ekonomikos lygį ir gali sau leisti didesnius atlyginimus.

Reikia nepamiršti, jog architektų darbas yra sudėtingas. Nuolatos tenka sukti galvą, kurti, braižyti, domėtis naujomis tendencijomis, bei keliauti ir stebėti pokyčius visame pasaulyje ir taip semtis naujų idėjų. Be viso to, klientas visada nori likti patenkintas, todėl reikia įdėti daug darbo ir pastangų, kad užsakytas projektas nenuviltų užsakovo ir jis liktų sužavėtas. Kaip ir visuose darbuose, svarbiausia yra patirtis, įdirbis, sumanumas ir noras tobulėti. Architektams dar reikia ir kūrybiškumo, bei neišsenkančių idėjų, jie kuria grožį ir unikalumą. Jų darbai itin svarbus istorijai ir visai žmonijai.

Mitai apie architektūrą

Kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir architektūroje yra nusistovėję tam tikri stereotipai ir mitai, kuriais vadovaujasi daugelis žmonių. Mitai dažnai būna klaidinantys, todėl ir nuomonė apie tam tikrus dalykus yra klaidinga. Architektai susilaukia įvairių nuomonių, vieni juos dievina, kiti nekenčia. Kai kurie įsivaizduoja, jog architektai nedaro nieko, tiesiog pateikia idėją, kuri jiems atneša šlovę ir turtus. Viskas yra kiek kitaip, nusistovėję mitai dažnai būna netikslūs. Kartais juose yra dalis tiesos, tačiau dažnai tai tik kitų žmonių prasimanymai, siekiant įgelti architektams. Kokie gi yra populiariausi mitai apie šios profesijos atstovus?

Architektai uždirba labai daug pinigų. Paprastai architektai tapatinami su gydytojais arba teisininkais, kurie gauna tikrai didelius atlyginimus. Požiūris, jog architektai uždirba labai daug, kartais nėra visiškai teisingas. Tiesa, kad pripažinti savo srities profesionalai uždirba išties nemažai, tačiau tam reikia laiko, įgūdžių patirties, talento ir daugybės kitų dalykų. Tokia sėkmė nusišypso toli gražu ne visiems architektams. Daugelis jų uždirba vidutinius atlyginimus. Tačiau negalima sakyti ir to, jog architektai gyvena blogai. Tai tokia niša, kuri nuolat klesti, čia nuolat reikia naujų minčių ir idėjų, todėl darbo taip pat netrūksta. Vis dėlto, kiekvienos srities profesionalas ir puikus specialistas gali iš savo sugebėjimų užsidirbti tiek, kad gyventų nevaržomai, tam tereikia daug darbo ir pastangų.

Architektų paslaugos labai brangios. Tai išgirsti galima labai dažnai. Iš tiesų architektų paslaugos gana brangios, tačiau jie savo darbą atlieka iki galo. Tai reiškia, jog architektai ne tik suprojektuoja norimą pastatą, tačiau susitaria dėl geriausių medžiagų ir kokybiško darbo už mažiausią kainą. Jie turi daug pažinčių, todėl tai padaryti jiem nėra sudėtinga. Už jus jie padaro labai daug, jums nebereikia rūpintis ir ieškoti daugelio dalykų. Jie kruopščiai apgalvoja kiekvieną konstrukciją ir stengiasi padaryti taip, jog viskas būtų nepriekaištinga ir tarnautų kuo ilgiau, bei būtų sukuriama per kuo trumpesnį laiko tarpą. Taigi į jų kaina įskaičiuota daugiau nei manote, tai ką sumokate architektui, jums tektų sumokėti samdant kitus žmones ir paslaugas, dažnu atveju tektų sumokėti netgi daugiau.

Architektai tik paruošia brėžinius. Taip tikrai nėra. Be viso to, kad jie paruošia pasatų brėžinius, jie taip pat parenka tinkamą vietą, interjerą, padeda parinkti tinkamus baldus, spalvas, randa patikimus meistrus, padaro energetikos analizę. Tai sutaupo jūsų laiką ir pinigus. Jums nebereikia samdyti dizainerio, patiems ieškoti patikimų darbininkų ir panašiai. Jie viskuo pasirūpina už jus.

Architektai nešioja akinius ir dėvi tamsius megztinius aukštu kaklu. Tokį vaizdą dažnai galima išvysti filmuose, ten architektai dažnai vaizduojami būtent taip. Tačiau nėra apibrėžto aprangos kodo architektams. Atsižvelgdami į darbo vietą ir socialinę padėtį, architektai dėvi tai, kas jiems yra patogu. Visai nebūtinai tai turi būti megztinis aukštu kaklu ar kitokie įpareigojantys rūbai. Na, o dėl akinių, tai taip pat negalioja visiems architektas. Regėjimas yra toks dalykas, kurį nulemia daug faktorių. Architektai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, kurdami brėžinius, skaitydami ir t.t, todėl nenuostabu, kad jų regėjimas silpsta ir jie yra priversti nešioti akinius. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, tai nėra taikoma visiems architektams.

Tai pagrindiniai mitai, sklandantys apie architektus. Jie nėra labai klaidingi ar visai netikslūs. Dalis jų turi šiek tiek tiesos, be to yra įvairiausių architektų. Galbūt tam tikri mitai gali būti taikomi tik tam tikrais atvejais. Nereikėtų pasitikėti vien jais. Žinoma, šmaikščiai pajuokauti visuomet smagu, tačiau tai reikia daryti saikingai. Humoras visuomet yra gerai, tačiau svarbu ir tai, ar jis naudojamas laiku ir vietoje. Kaip ten bebūtų, architektai kuria grožį ir neįtikėtinus dalykus, jie nusipelno pagyrų ir aplodismentų, jų darbas reikalauja daug laiko, kantrybės ir profesionalumo.

Populiariausi universitetai ruošiantys architektus

Architektūros studijos, vienos perspektyviausių. Šias studijas renkasi nemažai jaunuolių, svajojančių apie didžią architekto karjerą. Tiesa, kad architektai uždirba tikrai gerus atlyginimus, leidžiančius gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau jų darbas tikrai nėra toks idealus ir paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Studijuojant reikalavimai yra išties aukšti ir nėra laiko atsipalaiduoti, studijos rimtos ir reikalaujančios daug pastangų. Studijų metu susipažįstama su specialybės specifika, profesionaliais architektais, mezgamos naujos ir galinčios daug nulemti pažintys. Baigus studijas, atsiveria naujos galimybės ir potencialai. Reikia paminėti ir tai, jog baigus studijas ir įgijus bakalauro laipsnį, architekto licencija nėra suteikiama. Reikia 5 metus dirbti su architektu, vykdyti jo paskirtus projektus, arba galima rinktis magistrantūros studijas, tuomet dirbti iki licencijos reikės tik 3 metus. Tačiau, iki tol, kol gausite licenciją, laikas tikrai nebus leidžiamas veltui, be to yra galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose ir architektų konkursuose, todėl perspektyvos ir galimybės šioje srityje išties didelės.

Prieš pradedant studijuosi, pirmiausia reikia išsirinkti tinkamiausią ir labiausiai lūkesčius atitinkančią mokymo įstaigą. Nereikia apsiriboti tik Lietuva, pasaulyje architektus rengiančių universitetų yra visa galybė. Išsirinkti išties sunku, visi jie siūlo šį tą savito ir unikalaus, taip stengdamiesi pritraukti kuo daugiau studentų.

Štai sąrašas geriausiai vertinamų universitetų pasaulyje:

  • Masačūsetso technologijų institutas, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Londono universiteto koledžas, Jungtinė Karalystė;
  • Kalifornijos universitetas Berklyje, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Delfto technologijos universitetas, Nyderlandai;
  • Harvardo universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė;
  • ETH Zurich, universitetas Šveicarijoje;
  • Tsighua universitetas, Kinija;
  • Singapūro nacionalinis universitetas, Singapūras;
  • Manchesterio architektūros mokykla, Jungtinė Karalystė;

Universitetai vertinami pagal pačių universitetų, bei dėstytojų reputaciją, studentų paruošimo lygį, bei daugybę kitų kriterijų. Visi šie universitetai turi itin gerą pasaulinę reputaciją ir pripažinimą, todėl yra taip vertinami studentų ir jau gerai žinomų architektų. Kiekvienais metais šiose mokslo įstaigose paruošiama daug savo srities profesionalų, kuriems žadama šviesi ateitis. Studentams suteikiamos didžiulės galimybės jų tobulėjimui bei talentui vystytis. Paskaitas dėsto geriausi dėstytojai iš viso pasaulio, todėl net nereikia abejoti studijų kokybe. Baigę studijas absolventai greitai randa gerai apmokamus darbus ir toliau specializuojasi šioje srityje. Užsienyje darbo rinkos galimybės yra didesnės, tačiau kvalifikuotų darbuotojų pasiūla taip pat. Norint parodyti save iš geriausios pusės ir patikti darbdaviui, reikia labai pasistengti. Tačiau įgytos žinios, suteikia didžiules galimybes.

Lietuvoje taip pat yra gerus architektus ruošiančių mokslo įstaigų, tai:

  • Kauno technologijos universitetas;
  • Vilniaus Gedimino technikos universitetas;
  • Vilniaus dailės akademija;

Lietuvos dėstytojai taip pat yra savo srities žinovai ir parengia gerus specialistus. Baigus studijas, nėra sunku įsidarbinti. Studijų metu mokoma dirbti su įvairiomis kompiuterinėmis architektūros, projektavimo programomis, supažinti su dalyko specifika, istorija ir kitais svarbiais architektūros aspektais. Be to, studentai turi puikias galimybes atlikti praktiką, o taip pat ir studijuoti pagal mainų programą užsienio šalyse.
Pasirinkus architektūros studijas, tikrai neliksite be darbo, tačiau tam, kad taptumėte pripažintu architektu reikės nueiti ilgą kelią. Nuolatinis darbas, ryžtas, naujovių ieškojimas, naujų idėjų kūrimas bei užsispyrimas yra raktas į sėkmė. Šis raktas gali būti naudojamas ne tik architektūros, tačiau ir visose kitose srityse. Tik savo darbui atsidavę ir kompetentingi specialistai pasiekia didžiausias aukštumas. Universitetas yra pirmasis laiptelis, o toliau viskas priklauso nuo jūsų pačių!

Architektūros svarba

Architektūra, tai menas kuriame gyvename. Kur tik pažvelgsi, visur mus supa architektūra. Namai, prabangūs apartamentai, dangoraižiai, tiltai visa tai ir dar daugiau telpa šioje sąvokoje. Nuo seniausių laikų ir ištaigingų istorinių paminklų, namų iki bokštų ir nenusakomų formų bei dizaino statinių. Visa tai mus žavi kasdien ir leidžia žavėtis didžiu žmogaus talentu ir darbais. Senųjų civilizacijų palikimas ir architektūriniai pasiekimai, įrodo, jog nuo senų senovės buvo daug gabių žmonių, sukūrusių šedevrus.

Architektūra, tai ir procesas ir rezultatas, visa tai apima idėjas, dizainą, pastatų konstrukcijas ir visas kitas apčiuopiamas formas. Architektų galvose gimsta keisčiausi kūriniai, stebuklai, kurie perkeliami į realybę ir tampa apčiuopiami. Laikui bėgant jie tampa kultūriniais simboliais, istoriniu palikimu bei architektūriniais stebuklais. Architekto kasdienė veikla, prasideda mažais projektais ir tęsiasi nepamatuojamo dydžio ir suvokimo kūriniais. Architektūra gali turėti daugybę reikšmių: tai gali būti terminas, nusakantis statinius ir kitus apčiuopiamus architektūrinius objektus; tai gali reikšti meno apie pastatus, jų struktūras ir technologiją sąvoką; statinių dizaino ir konstrukcijų bendras apibrėžimas; mokslas apie statinių konstrukcijas ir dizainą.

Kalbant labai primityviai, architektūra yra svarbi tam, kad mūsų akys galėtų grožėtis įmantriomis miestų ir vietovių panoramomis, bei kurti ir projektuoti naujus pastatus ir kitus svarbius statinius. Žvelgiant giliau, architektūra gali atskleisti vienokio ar kitokio laikotarpio principus, tendencijas, nusistovėjusias normas, pasiekimus. Kitaip tariant, tai gali gana nemažai atskleisti apie vienokio ar kitokio istorinio laikotarpio žmonijos gyvenimą, kultūrą. Architektūra netgi gali parodyti visuomenės bendrumą ir stiprybę, didžiuliai statybos projektai ir istoriniai monumentai, įrodo, jog tik dirbant kartu buvo pasiekta ir pastatyta tai, kas ir dabar priverčia stebėtis. Nuo architektūros sunku pabėgti. Įvairios formos ir pastatai mus supa kasdien. Tai tam tikra meno rūšis, kuri suteikia visas galimybes kūrybinei ekspresijai, kuri leidžia į mus supančią aplinką pažvelgti kitokiu kampu. Tuo pačiu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir tobulėjančias technologijas, architektai kuria statinius, atitinkančius visus visuomenės poreikius. Pasitelkiant naujausias technologijas, kuriama tai, kas leidžia dar žingsneliu priartėti prie dalykų, kurie regimi svajonėse ir fantazijose. Naujausių statinių dizainai stebina ir visko mačiusius ir kai atrodo, jog nieko tobulesnio sukurti nebegalima, neilgai trukus architektai vėl stebina neregėtais sprendimais.

Sparčiai didėjanti populiacija, įtakoja naujus architektūrinius sprendimus būtent gyvenamosios paskirties pastatams. To pasakoje, didžiuosiuose pasaulio miestuose itin daugėja dangoraižių, viešbučių ir kitų gyvenamųjų statinių. Anksčiau tai buvo įprasti dangoraižiai, pasižymintys tik savo aukščiu, tačiau dabar galima stebėtis ne tik aukščiu, bet ir neįprastomis formomis, sprendimais, dizainu, pritaikymu ir begale kitų dalykų. Atrodo, jog architektams idėjų tikrai nestinga. Sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be architektūros ir naujų bei jau esančių pastatų. Galima paminėti ir tai, jog architektūra kaip meno šaka yra gana lėta ir paslaptinga, prireikia nemažai laiko, kad kūriniai išvystų dienos šviesą. Sunku, galbūt ir neįmanoma būtų suskaičiuoti pastatus vertus dėmesio ir pripažinimo jų kūrėjui. Nuostabus jausmas stovėti priešais gniaužiantį kvapą pastatą ir žinoti, jog visa tai yra sukurta žmogaus. Yra žmonių, manančių jog nėra sudėtinga ant popieriaus lapo nubraižyti keistų formų statinį. Akivaizdu, jog tokie žmonės arba pavydi, arba nesupranta ką sako. Be galo sunku įgyvendinti tai, ką regime savo svajonėse, padaryti, kad svajonės taptų realios, apčiuopiamos, iki smulkmenų apgalvotos, ilgaamžės, keliančios susižavėjimą ir nepavaldžios laikui. Gera, kai šiuolaikiniame pasaulyje, pilname pavydo, arogancijos ir kitų negerų dalykų, didis architektūros grožis vis dar stebina ir nepalieka abejingų.

Žalioji architektūra

Laikui bėgant vis labiau rūpinamasi gamta bei jos išsaugojimu. Stengiamasi visais įmanomais būdais saugoti gamtą, perdirbti įvairias atliekas, sodinti medžius ir kitaip tausoti mus supančią aplinką. To pasakoje, pradėti kurti taip vadinami „žalieji pastatai“. Tokių pastatų ir pačios žaliosios architektūros tikslas – kaip įmanoma labiau minimalizmuoti neigiamą urbanizacijos efektą žmonių sveikatai, supančiai aplinkai, be to stengiamasi mažinti energijos suvartojimą. Architektai renkasi aplinkai nekenksmingas medžiagas, kad tausotų bei saugotų orą, vandenį ir žemę, tokiu būdu jie atsižvelgia ir į gamtos, ir į žmogaus poreikius. Abi pusės yra svarbios įgyvendinant šiuos sprendimus.

Žalosios architektūros projektuose stengiamasi atkartoti gamtos spalvas, formas ir įtraukti kuo daugiau gyvų augalų. Daug dėmesio skiriama ne tik augalams, tačiau ir pačiai pastatų apdailai, stengiamasi naudoti daugiau medienos, tai viena sveikiausių medžiagų, kurią teikia pati gamta. Atrodo, jog žalioji architektūra yra visiškai nauja tendencija, tačiau panagrinėjus istoriją, akivaizdu, jog senosios civilizacijos jau tada suprato, kad švarus oras, vanduo, žemės derlingumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus, taigi stengėsi šių principų laikytis ir statydami namus bei miestus. Žalioji architektūra dar nėra paplitusi masiškai, tačiau vis daugiau architektų stengiasi savo užsakovus sudominti netradiciniais sprendimais ir siūlo būtent žaliuosius projektus.

Štai keletas žaliosios architektūros bruožų:

  • Pastatus stengiamasi statyti taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės spindulių;
  • Efektyvus erdvės panaudojimas;
  • Diegiamos vėdinimo sistemos, skirtos efektyviam pastatų vėdinimui ir šildymui;
  • Senų pastatų renovacija, diegiant naujausias technologijas;
  • Naudojama natūrali ir atsakingai atrinkta mediena;
  • Energiją taupantis apšvietimas;
  • Vandentiekiai įrengti taip, jog būtų taupomas vanduo;
  • Stengiamasi kuo mažiau keisti natūralią aplinką;
  • Naudojama saulės ir vėjo energija;

Kitaip tariant, viską stengiamasi daryti taip, jog kuo mažiau būtų kenkiama aplinkai. Viskas daroma labai apgalvotai ir kruopščiai. Šiuos architektūrinius sprendimus ypač lėmė klimato kaita. Vos išgirdę apie klimato kaitą architektai nusprendė, jog „žalieji pastatai“ yra vienas iš efektyvių būdų prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šis sprendimas ne tik ekologiškas ir praktiškas, tačiau išties patrauklus. Tokie pastatai išsiskiria išskirtiniu dizainu ir atrodo tikrai įspūdingai, augalai suteikia originalumo, pastatai dera su supančia aplinka. Pastatai yra ilgaamžiai, juos stengiamasi kurti taip, jog išliktų ir ateities kartoms. Architektai turi gana nelengvą užduotį, viskas tarpusavyje turi derėti, būti tikrai efektyvu ir natūraliai įsilieti į miesto ar tam tikros vietovės panoramos. Taip pat turi būti parenkami tam tikri augalai ir kitos medžiagos. Šiuo metu labai vertinama ekologija, dabar apie tai galima išgirsti išties nemažai, ekologija itin aukštinama ir vertinama, populiarios ir perdirbtos medžiagos, viską stengiamasi daryti kuo sveikiau ir žaliau.

Diegiant šias idėjas, svarbus ir visuomenės pritarimas. Nemaža dalis žmonių pritaria ir šį sprendimą vertina labai palankiai, tačiau kaip ir visuomet, nuomonių yra įvairių. Tie, kurie supranta aplinkos poveikį gamtai, pritaria tokioms idėjoms ir inicijuoja jų atsiradimą. Džiugu, jog nors šiek tiek galima prisidėti prie dabartinės situacijos ir gelbėti mus supančią aplinką. Iš tiesų, klimato kaita atsirado ne dėl kažko kito, o tik dėl žmonių veiksmų. Suprantant šią situacija ir nenumojant į ją ranka, pasitelkę naujausias technologijas ir architektūrinius sprendimus, galime nors šiek tiek pagerinti arba bent jau išlaikyti esamą padėtį ir prisidėti prie sveikesnio ir geresnio gyvenimo. Kas kitas jei ne mes, žemės gyventojai ją tausime ir saugosime. Taigi žalieji sprendimai puiki alternatyva įprastoms senosioms technologijoms ir aplinkos išsaugojimui.