Namas iš jūrinių konteinerių

Gyvenimas nuosavame name, turi daug privalumų. Privati erdvė, nuosavas kiemas, sodas, nepriklausomybė, visa tai ir dar daugiau skatina žmones keltis gyventi į nuosavus namus. Bėgant laikui, sklypų ir namų kainos sparčiai auga, net ir apleista sodyba gali kainuoti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Ką jau kalbėti apie sodybą itin geroje vietoje, prie ežero ar tiesiog didmiestyje. Didžiulės kainos neretai atbaido žmones nuo namų statybos, nes norint pasistatyti namą, dažnai tenka už jį mokėti visą gyvenimą. Kai kurie žmonės tiesiog negali sau to leisti. Kaip alternatyvą, žmonės renkasi kitokio pobūdžio namus. Šiais laikais architektūrinės galimybės ir sprendimai, kartais atrodo tikrai neįtikėtini ir įspūdingi, praeityje apie juos net nebūtume galėję pasvajoti. Kurdami namus, architektai renkasi natūralias, gamtą tausojančias medžiagas ir ekologiškus sprendimus. Viena iš alternatyvų yra jūriniai konteineriai. Tai pigus, kompaktiškas ir aplinką tausojantis sprendimas.

Namai iš konteinerių kol kas dar populiaresni užsienio šalyse, tačiau ši tendencija veržiasi ir į Lietuvą. Paprastai tokie konteineriai naudojami poilsio vietoms, vasarnamiams, laikinoms biurų patalpoms. Atsižvelgiant į tokių sprendimų ekonomiškumą, žmonės vis dažniau pagalvoja ir apie jūrinių konteinerių panaudojimą namų statybai. Iš pirmo žvilgsnio tokia idėja atrodo kiek neįprasta, tačiau pasidomėjus tokių namų ypatybėmis, požiūris gali pasikeisti ir tokia mintis atrodo gana patraukli. Tokio tipo namai yra patvarūs ir pigūs. Be to, tai leidžia konteinerius panaudoti antrą kartą, taip tausojant gamtą. Kalbant apie namų patvarumą ir atsparumą gamtos stichijoms, reikia paminėti, jog įprasti namai, nors ir atrodo tvirti ir tinkamai suprojektuoti, kartais ima ir neatlaiko gamtos stichijų siųstų išbandymų. Tuo tarpu jūriniai konteineriai yra pakankamai tvirti. Jie pritaikyti sunkiems kroviniams, atšiaurioms oro sąlygoms ir transportavimui iš vienos vietos į kitą. Be to, konteineriai yra atsparūs vandeniui ir gaisrui. Paprastai tokie konteineriai tarnauja 10-15 metų, tačiau galima padaryti taip, kad jie tarnautų daug ilgiau. Įvairiais duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 20 milijonų tuščių, nebenaudojamų jūrinių konteinerių, turint omenyje, kad tai pigus sprendimas, architektai ir asmenys ketinantys statyti namus, turėtų suklusti.

Žinoma, tokie namai turi ir minusų. Konteineriai padengti toksiškais dažais, reikia daug energijos jų paruošimui, į konteinerių grindis pripurškiama nuodingų pesticidų, siekiant apsaugoti jas nuo kenkėjų. Gali būti gana brangu transportuoti konteinerius į pasirinką vietą, tai priklauso nuo geografijos. Taip pat, konteineriai yra siauri ir ilgi, tam, kad jie atrodytų patraukliai ir moderniai, būtini tinkami architektūriniai sprendimai, o tam gali prireikti keleto konteinerių. Viso labo, tai tik keletas minusių, turint galvoje, jog ir įprastinio namo statyba kartais būna ne visai saugi ir nekenksminga. Tokius konteinerius labai naudinga statyti ten, kur yra konteinerių perteklius, trūksta statybinių resursų. Renkantis konteinerius labai svarbu apžiūrėti jų būklę, paprastai nuo konteinerio būklės priklauso ir jo kaina, tad nepatartina apsiriboti pigiausiu variantu.

Susumavus visus už ir prieš, galima teigti, jog jūriniai konteineriai tikrai puiki alternatyva įprastiems namams. Tai sprendimas, prieinamas daugeliui gyventojų, be to tausojama aplinka, nes konteineriai prikeliami antram gyvenimui. Aišku yra ir kitų alternatyvų, tai medžio karkaso, moliniai namai, jų statyba taip pat yra pigesnė nei įprastų namų, tačiau renkantis ir planuojant statyti namą, visuomet būtina gerai apgalvoti namo privalumus ir trūkumus, būna atvejų, kuomet taupus moka du kartus, ir tai jau ne kartą patikrinta taisyklė. Vis dėlto, jūrinių konteinerių populiarumas pasaulyje ir Lietuvoje tikrai pastebimas. Žmonėms itin svarbi būsto kaina, o dabar dažnas galvoja ir apie ekologiją, todėl tokio tipo namai yra puikus sprendimas.

Namas iš jūrinių konteinerių

Kiek uždirba architektai?

Pinigai laimės neatneša, tačiau jie padeda įsigyti daiktus, kurie padeda gyventi patogų ir visavertį gyvenimą. Iš tiesų pinigai yra svarbi gyvenimo dalis, šiais laikais viskas kainuoja ir gana nemažai, tad norint gyventi pilnavertį gyvenimą, reikia turėti gerai apmokamą darbą. Jaunimas dažnai svarsto kokią profesiją pasirinkti, kad ateityje ji būtų pelninga ir perspektyvi. Žinoma, norisi, kad darbas būtų malonumas, juk yra sakoma, kad dirbant mėgiamą darbą, viskas darosi žymiai paprasčiau.

Kasmet sudaromi paklausiausių ir geriausiai apmokamų profesijų sąrašai, beveik visuomet šiuose sąrašuose galime išvysti mediciną, farmaciją, ekonomiką, statybą, architektūrą, o dabar ir IT technologijas. Studentai skatinami rinktis šių sričių studijas, nes gerų specialistų reikia nuolatos, bėgant laikui jų poreikis didėja. Architektūra yra viena tų specialybių, kurios teikia gyvenimo džiaugsmą, nes darbas tikrai įdomus ir kūrybiškas, o taip pat atneša nemenką pelną. Tai tikrai perspektyvi ir gerai apmokama specialybė. Be abejo, atlyginimai įvairiose šalyse gali ženkliai skirtis, tačiau ši profesija vis tiek išlieka topų viršūnėse. Architektai uždirba tikrai nemažai, tačiau atlyginimas paprastai priklauso nuo jų gyvenamosios vietos, įgūdžių, populiarumo. Tik ką baigę studijas architektai, neturėtų tikėtis iš karto uždirbti tiek, kiek uždirba tikri savo srities profesionalai, iš pradžių jų uždarbis gali būti minimalus. Reikia užsirekomenduoti, lavinti įgūdžius, plėsti akiratį ir žinoma įgauti daugiau patiries. Bėgant laikui šie įgūdžiai įgaunami savaime, tačiau, kaip ir viskam, taip ir šiems dalykams reikia pakankamai laiko. Užsirekomendavę ir gerą patirtį turintys architektai gyvena tikrai pasiturinčiai.

Norint tapti geru architektu, pirmiausia reikia baigti studijas ir įgyti bakalauro diplomą, vėliau galima studijuoti toliau, bei įgyti aukštesnius laipsnius ir įgauti daugiau žinių. Diplomai ir įgytas laipsnis, taip pat turi įtakos užmokesčio dydžiui. Reikia paminėti ir tai, jog didelę įtaką turi ir tai kokioje firmoje dirbate, didelėje ar mažoje, taip pat svarbu ir tai kokius pastatus kuriate, gyvenamuosius ar komercinės paskirties, be to, labai svarbu kuriame sektoriuje dirbate (viešajame ar privačiame). Visi šie aspektai labai svarbūs ir ganėtinai įtakoja atlyginimą. Lietuvoje architektai gali uždirbti nuo 600 Eur, galutinė suma nėra apibrėžiama, nes kaip ir minėta ankščiau, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tačiau sumos gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų per mėnesį. Gaunant tokią sumą, tikrai galima gyventi patogiai ir be rūpesčių. Šios sumos tikrai pakanka užtikrinti savo ir savo šeimos gerovę. Kalbant apie kitas pasaulio šalis atlyginimai gali skirtis. Pavyzdžiui Amerikoje, vidutinis metinis architektų atlyginimas yra maždaug 74 tūst. dolerių. Jungtinėje Karalystėje metinis uždarbis gali siekti nuo 50 iki 90 tūkst. svarų. Tikslią sumą gana sunku apibrėžti, kadangi tai priklauso ir nuo pačių projektų ir žinoma nuo šalies ekonomikos. Mažesnėse šalyse, su silpnesne ekonomika ne tik architektai, tačiau ir kitų profesijų atstovai uždirba mažiau, tai natūralu. Na, o didelės šalys, paprastai turi aukštą ekonomikos lygį ir gali sau leisti didesnius atlyginimus.

Reikia nepamiršti, jog architektų darbas yra sudėtingas. Nuolatos tenka sukti galvą, kurti, braižyti, domėtis naujomis tendencijomis, bei keliauti ir stebėti pokyčius visame pasaulyje ir taip semtis naujų idėjų. Be viso to, klientas visada nori likti patenkintas, todėl reikia įdėti daug darbo ir pastangų, kad užsakytas projektas nenuviltų užsakovo ir jis liktų sužavėtas. Kaip ir visuose darbuose, svarbiausia yra patirtis, įdirbis, sumanumas ir noras tobulėti. Architektams dar reikia ir kūrybiškumo, bei neišsenkančių idėjų, jie kuria grožį ir unikalumą. Jų darbai itin svarbus istorijai ir visai žmonijai.

Kiek uždirba architektai?

Mitai apie architektūrą

Kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir architektūroje yra nusistovėję tam tikri stereotipai ir mitai, kuriais vadovaujasi daugelis žmonių. Mitai dažnai būna klaidinantys, todėl ir nuomonė apie tam tikrus dalykus yra klaidinga. Architektai susilaukia įvairių nuomonių, vieni juos dievina, kiti nekenčia. Kai kurie įsivaizduoja, jog architektai nedaro nieko, tiesiog pateikia idėją, kuri jiems atneša šlovę ir turtus. Viskas yra kiek kitaip, nusistovėję mitai dažnai būna netikslūs. Kartais juose yra dalis tiesos, tačiau dažnai tai tik kitų žmonių prasimanymai, siekiant įgelti architektams. Kokie gi yra populiariausi mitai apie šios profesijos atstovus?

Architektai uždirba labai daug pinigų. Paprastai architektai tapatinami su gydytojais arba teisininkais, kurie gauna tikrai didelius atlyginimus. Požiūris, jog architektai uždirba labai daug, kartais nėra visiškai teisingas. Tiesa, kad pripažinti savo srities profesionalai uždirba išties nemažai, tačiau tam reikia laiko, įgūdžių patirties, talento ir daugybės kitų dalykų. Tokia sėkmė nusišypso toli gražu ne visiems architektams. Daugelis jų uždirba vidutinius atlyginimus. Tačiau negalima sakyti ir to, jog architektai gyvena blogai. Tai tokia niša, kuri nuolat klesti, čia nuolat reikia naujų minčių ir idėjų, todėl darbo taip pat netrūksta. Vis dėlto, kiekvienos srities profesionalas ir puikus specialistas gali iš savo sugebėjimų užsidirbti tiek, kad gyventų nevaržomai, tam tereikia daug darbo ir pastangų.

Architektų paslaugos labai brangios. Tai išgirsti galima labai dažnai. Iš tiesų architektų paslaugos gana brangios, tačiau jie savo darbą atlieka iki galo. Tai reiškia, jog architektai ne tik suprojektuoja norimą pastatą, tačiau susitaria dėl geriausių medžiagų ir kokybiško darbo už mažiausią kainą. Jie turi daug pažinčių, todėl tai padaryti jiem nėra sudėtinga. Už jus jie padaro labai daug, jums nebereikia rūpintis ir ieškoti daugelio dalykų. Jie kruopščiai apgalvoja kiekvieną konstrukciją ir stengiasi padaryti taip, jog viskas būtų nepriekaištinga ir tarnautų kuo ilgiau, bei būtų sukuriama per kuo trumpesnį laiko tarpą. Taigi į jų kaina įskaičiuota daugiau nei manote, tai ką sumokate architektui, jums tektų sumokėti samdant kitus žmones ir paslaugas, dažnu atveju tektų sumokėti netgi daugiau.

Architektai tik paruošia brėžinius. Taip tikrai nėra. Be viso to, kad jie paruošia pasatų brėžinius, jie taip pat parenka tinkamą vietą, interjerą, padeda parinkti tinkamus baldus, spalvas, randa patikimus meistrus, padaro energetikos analizę. Tai sutaupo jūsų laiką ir pinigus. Jums nebereikia samdyti dizainerio, patiems ieškoti patikimų darbininkų ir panašiai. Jie viskuo pasirūpina už jus.

Architektai nešioja akinius ir dėvi tamsius megztinius aukštu kaklu. Tokį vaizdą dažnai galima išvysti filmuose, ten architektai dažnai vaizduojami būtent taip. Tačiau nėra apibrėžto aprangos kodo architektams. Atsižvelgdami į darbo vietą ir socialinę padėtį, architektai dėvi tai, kas jiems yra patogu. Visai nebūtinai tai turi būti megztinis aukštu kaklu ar kitokie įpareigojantys rūbai. Na, o dėl akinių, tai taip pat negalioja visiems architektas. Regėjimas yra toks dalykas, kurį nulemia daug faktorių. Architektai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, kurdami brėžinius, skaitydami ir t.t, todėl nenuostabu, kad jų regėjimas silpsta ir jie yra priversti nešioti akinius. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, tai nėra taikoma visiems architektams.

Tai pagrindiniai mitai, sklandantys apie architektus. Jie nėra labai klaidingi ar visai netikslūs. Dalis jų turi šiek tiek tiesos, be to yra įvairiausių architektų. Galbūt tam tikri mitai gali būti taikomi tik tam tikrais atvejais. Nereikėtų pasitikėti vien jais. Žinoma, šmaikščiai pajuokauti visuomet smagu, tačiau tai reikia daryti saikingai. Humoras visuomet yra gerai, tačiau svarbu ir tai, ar jis naudojamas laiku ir vietoje. Kaip ten bebūtų, architektai kuria grožį ir neįtikėtinus dalykus, jie nusipelno pagyrų ir aplodismentų, jų darbas reikalauja daug laiko, kantrybės ir profesionalumo.

Mitai apie architektūrą

Populiariausi universitetai ruošiantys architektus

Architektūros studijos, vienos perspektyviausių. Šias studijas renkasi nemažai jaunuolių, svajojančių apie didžią architekto karjerą. Tiesa, kad architektai uždirba tikrai gerus atlyginimus, leidžiančius gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau jų darbas tikrai nėra toks idealus ir paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Studijuojant reikalavimai yra išties aukšti ir nėra laiko atsipalaiduoti, studijos rimtos ir reikalaujančios daug pastangų. Studijų metu susipažįstama su specialybės specifika, profesionaliais architektais, mezgamos naujos ir galinčios daug nulemti pažintys. Baigus studijas, atsiveria naujos galimybės ir potencialai. Reikia paminėti ir tai, jog baigus studijas ir įgijus bakalauro laipsnį, architekto licencija nėra suteikiama. Reikia 5 metus dirbti su architektu, vykdyti jo paskirtus projektus, arba galima rinktis magistrantūros studijas, tuomet dirbti iki licencijos reikės tik 3 metus. Tačiau, iki tol, kol gausite licenciją, laikas tikrai nebus leidžiamas veltui, be to yra galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose ir architektų konkursuose, todėl perspektyvos ir galimybės šioje srityje išties didelės.

Prieš pradedant studijuosi, pirmiausia reikia išsirinkti tinkamiausią ir labiausiai lūkesčius atitinkančią mokymo įstaigą. Nereikia apsiriboti tik Lietuva, pasaulyje architektus rengiančių universitetų yra visa galybė. Išsirinkti išties sunku, visi jie siūlo šį tą savito ir unikalaus, taip stengdamiesi pritraukti kuo daugiau studentų.

Štai sąrašas geriausiai vertinamų universitetų pasaulyje:

  • Masačūsetso technologijų institutas, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Londono universiteto koledžas, Jungtinė Karalystė;
  • Kalifornijos universitetas Berklyje, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Delfto technologijos universitetas, Nyderlandai;
  • Harvardo universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos;
  • Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė;
  • ETH Zurich, universitetas Šveicarijoje;
  • Tsighua universitetas, Kinija;
  • Singapūro nacionalinis universitetas, Singapūras;
  • Manchesterio architektūros mokykla, Jungtinė Karalystė;

Universitetai vertinami pagal pačių universitetų, bei dėstytojų reputaciją, studentų paruošimo lygį, bei daugybę kitų kriterijų. Visi šie universitetai turi itin gerą pasaulinę reputaciją ir pripažinimą, todėl yra taip vertinami studentų ir jau gerai žinomų architektų. Kiekvienais metais šiose mokslo įstaigose paruošiama daug savo srities profesionalų, kuriems žadama šviesi ateitis. Studentams suteikiamos didžiulės galimybės jų tobulėjimui bei talentui vystytis. Paskaitas dėsto geriausi dėstytojai iš viso pasaulio, todėl net nereikia abejoti studijų kokybe. Baigę studijas absolventai greitai randa gerai apmokamus darbus ir toliau specializuojasi šioje srityje. Užsienyje darbo rinkos galimybės yra didesnės, tačiau kvalifikuotų darbuotojų pasiūla taip pat. Norint parodyti save iš geriausios pusės ir patikti darbdaviui, reikia labai pasistengti. Tačiau įgytos žinios, suteikia didžiules galimybes.

Lietuvoje taip pat yra gerus architektus ruošiančių mokslo įstaigų, tai:

  • Kauno technologijos universitetas;
  • Vilniaus Gedimino technikos universitetas;
  • Vilniaus dailės akademija;

Lietuvos dėstytojai taip pat yra savo srities žinovai ir parengia gerus specialistus. Baigus studijas, nėra sunku įsidarbinti. Studijų metu mokoma dirbti su įvairiomis kompiuterinėmis architektūros, projektavimo programomis, supažinti su dalyko specifika, istorija ir kitais svarbiais architektūros aspektais. Be to, studentai turi puikias galimybes atlikti praktiką, o taip pat ir studijuoti pagal mainų programą užsienio šalyse.
Pasirinkus architektūros studijas, tikrai neliksite be darbo, tačiau tam, kad taptumėte pripažintu architektu reikės nueiti ilgą kelią. Nuolatinis darbas, ryžtas, naujovių ieškojimas, naujų idėjų kūrimas bei užsispyrimas yra raktas į sėkmė. Šis raktas gali būti naudojamas ne tik architektūros, tačiau ir visose kitose srityse. Tik savo darbui atsidavę ir kompetentingi specialistai pasiekia didžiausias aukštumas. Universitetas yra pirmasis laiptelis, o toliau viskas priklauso nuo jūsų pačių!

Populiariausi universitetai ruošiantys architektus

Prieštaringiausiai vertinami pasaulio pastatai

Besidomint architektūra, lankytinomis vietomis, daugiausiai turistų pritraukiančiais objektais prieš akis iškyla Eifelio bokštas, Sidnėjaus operos teatras, Pizos bokštas ir daugelis kitų. Vieni jų, sulaukę tarptautinio pripažinimo, kai tuo tarpu kiti yra nuolat aptarinėjami ir dažnai tampa ginčų ar aršių diskusijų objektais. Tai nereiškia, jog statiniai yra blogi, nepatrauklūs, niekuo neišsiskiriantys ar visiškai nedominantys, priešingai, jie susilaukia daug dėmesio ir populiarumo, tiesiog jų atsiradimo istorijos arba kiti faktoriai, lemia tai, jog apie juos nuolat kalbama. Kai kurie statiniai kelia abejonių ar jie apskritai naudingi ir ar juos reikia palikti. Įvairios diskusijos ir ginčai įkvėpė aprašyti objektus, kurie labiausiai diskutuotini jau daugelį metų.

Šv. Šeimyna Barselonoje. Visiems puikiai pažįstamas statinys, kuris statomas jau daugiau kaip 130 metų! Tai ne tik daugiausiai diskusijų susilaukiantis statinys, tačiau ir prieštaringiausiai vertinamas religinis pastatas. Planuojama, jog baigus statybą, tai bus aukščiausia pasaulyje bažnyčia, net 170 metrų aukščio. Nuo tada, kai buvo pradėta bažnyčios statyba (1882 m.), statinys glumina architektus, istorikus ir žinoma pačius statybininkus. Bažnyčios statyba turėtų būti užbaigta 2026 m., tuomet bus lygiai 144 metai po jos sumanytojo A. Gaudi mirties. Kol kas bazilika turi 8 bokštus, tačiau manoma, jog baigta bazilika turės net 18 bokštų, iš kurių 12 simbolizuos Kristaus apaštalus, 4 evangelistus (Luką, Joną, Matą, Morkų) švenčiausią mergelę Mariją ir patį Kristų.

Eifelio bokštas Paryžiuje. Dar vienas statinys, apie kurį netyla kalbos. Po jo statybos, buvo įvairių nuomonių, vieni žinojo, jog tai bus turistų traukos objektas, dėl savo unikalių mokslo ir architektūrinių sprendimų, na ir žinoma buvo nuomonių, jog bokštas tik gadins miesto panoramą ir tai yra didžiausias architektų nesusipratimas bei didžiausia miesto klaida. Tuometinė Paryžiaus inteligentija protestavo prieš bokštą ir sakė, jog vaikščios tik tomis gatvėmis, iš kurių nebus matyti bokšto. Buvo manoma, jog bokštas stovės tik 20 metų, tačiau jis pastatytas 1889 m. ir stovi iki šiol. Akivaizdu, kad tai vienas didžiausių turistų traukos objektų, Eifelio bokštą jau aplankė daugiau nei 250 milijonų žmonių.

Sidnėjaus operos teatras. Tai vienas įspūdingiausių ir žinomiausių pastatų pasaulyje, taip pat įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tiesa, šis unikalus statinys vos per plauką išvydo dienos šviesą. Kuomet buvo skelbiamas Sidnėjaus teatro statybos konkursas, architektas Jorn Utzon surinko trisdešimt neigiamų vertinimų, nuo pražūties jį išgelbėjo suomių architektas. Šis faktas jau tapo legenda. Dabar, kasmet šį teatrą aplanko beveik 1,2 milijono lankytojų, susidomėjimas šiuo statiniu nemažėja. Sidnėjaus operos teatras laikomas ne tik Australijos pasididžiavimu, tačiau ir vienu iš žmonijos šedevrų.

The Walkie Talkie dangoraižis. Pastatas yra Didžiojoje Britanijoje ir yra išrinktas negražiausiu šalies pastatu. Taip taip, pastatas gavo tokią nominaciją ir yra sulaukęs galybės britų pasipiktinimų. Šiam pastatui skirta Piktvotės taurė, kuriai jis nominuotas daug kartų. Teigiama, jog šis pastatas darko Londono panoramą, pastatas į viršų platėja, kai yra nusistovėjusi nuostata, jog tokio dydžio pastatas turėtų smailėti. Be to, yra nusiskundimų, jog nuo pastato atsispindinti saulės šviesa išlydė netoliese stovinčio automobilio veidrodėlį, taip pat apačioje yra labai vėjuota, tai taip pat piktina miesto gyventojus. Akivaizdu, jog architektūrinis sprendimas nevisiškai pasiteisino ir gyventojų palaikymo nesulaukė.

Tai tik dalis puikiai žinomų objektų, kurie kelia aršias diskusijas. Tikriausiai tokių pastatų arba kitokio tipo statinių būtų galima rasti kiekvienoje šalyje. Tačiau, didelės diskusijos ne visuomet yra blogai, garsiai kalbėdami žmonės tik dar labiau populiarina tokius statinius, kurie tampa šalies vizitine kortele ir sulaukia didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje bei traukia turistus.

Prieštaringiausiai vertinami pasaulio pastatai

Architektūros svarba

Architektūra, tai menas kuriame gyvename. Kur tik pažvelgsi, visur mus supa architektūra. Namai, prabangūs apartamentai, dangoraižiai, tiltai visa tai ir dar daugiau telpa šioje sąvokoje. Nuo seniausių laikų ir ištaigingų istorinių paminklų, namų iki bokštų ir nenusakomų formų bei dizaino statinių. Visa tai mus žavi kasdien ir leidžia žavėtis didžiu žmogaus talentu ir darbais. Senųjų civilizacijų palikimas ir architektūriniai pasiekimai, įrodo, jog nuo senų senovės buvo daug gabių žmonių, sukūrusių šedevrus.

Architektūra, tai ir procesas ir rezultatas, visa tai apima idėjas, dizainą, pastatų konstrukcijas ir visas kitas apčiuopiamas formas. Architektų galvose gimsta keisčiausi kūriniai, stebuklai, kurie perkeliami į realybę ir tampa apčiuopiami. Laikui bėgant jie tampa kultūriniais simboliais, istoriniu palikimu bei architektūriniais stebuklais. Architekto kasdienė veikla, prasideda mažais projektais ir tęsiasi nepamatuojamo dydžio ir suvokimo kūriniais. Architektūra gali turėti daugybę reikšmių: tai gali būti terminas, nusakantis statinius ir kitus apčiuopiamus architektūrinius objektus; tai gali reikšti meno apie pastatus, jų struktūras ir technologiją sąvoką; statinių dizaino ir konstrukcijų bendras apibrėžimas; mokslas apie statinių konstrukcijas ir dizainą.

Kalbant labai primityviai, architektūra yra svarbi tam, kad mūsų akys galėtų grožėtis įmantriomis miestų ir vietovių panoramomis, bei kurti ir projektuoti naujus pastatus ir kitus svarbius statinius. Žvelgiant giliau, architektūra gali atskleisti vienokio ar kitokio laikotarpio principus, tendencijas, nusistovėjusias normas, pasiekimus. Kitaip tariant, tai gali gana nemažai atskleisti apie vienokio ar kitokio istorinio laikotarpio žmonijos gyvenimą, kultūrą. Architektūra netgi gali parodyti visuomenės bendrumą ir stiprybę, didžiuliai statybos projektai ir istoriniai monumentai, įrodo, jog tik dirbant kartu buvo pasiekta ir pastatyta tai, kas ir dabar priverčia stebėtis. Nuo architektūros sunku pabėgti. Įvairios formos ir pastatai mus supa kasdien. Tai tam tikra meno rūšis, kuri suteikia visas galimybes kūrybinei ekspresijai, kuri leidžia į mus supančią aplinką pažvelgti kitokiu kampu. Tuo pačiu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir tobulėjančias technologijas, architektai kuria statinius, atitinkančius visus visuomenės poreikius. Pasitelkiant naujausias technologijas, kuriama tai, kas leidžia dar žingsneliu priartėti prie dalykų, kurie regimi svajonėse ir fantazijose. Naujausių statinių dizainai stebina ir visko mačiusius ir kai atrodo, jog nieko tobulesnio sukurti nebegalima, neilgai trukus architektai vėl stebina neregėtais sprendimais.

Sparčiai didėjanti populiacija, įtakoja naujus architektūrinius sprendimus būtent gyvenamosios paskirties pastatams. To pasakoje, didžiuosiuose pasaulio miestuose itin daugėja dangoraižių, viešbučių ir kitų gyvenamųjų statinių. Anksčiau tai buvo įprasti dangoraižiai, pasižymintys tik savo aukščiu, tačiau dabar galima stebėtis ne tik aukščiu, bet ir neįprastomis formomis, sprendimais, dizainu, pritaikymu ir begale kitų dalykų. Atrodo, jog architektams idėjų tikrai nestinga. Sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be architektūros ir naujų bei jau esančių pastatų. Galima paminėti ir tai, jog architektūra kaip meno šaka yra gana lėta ir paslaptinga, prireikia nemažai laiko, kad kūriniai išvystų dienos šviesą. Sunku, galbūt ir neįmanoma būtų suskaičiuoti pastatus vertus dėmesio ir pripažinimo jų kūrėjui. Nuostabus jausmas stovėti priešais gniaužiantį kvapą pastatą ir žinoti, jog visa tai yra sukurta žmogaus. Yra žmonių, manančių jog nėra sudėtinga ant popieriaus lapo nubraižyti keistų formų statinį. Akivaizdu, jog tokie žmonės arba pavydi, arba nesupranta ką sako. Be galo sunku įgyvendinti tai, ką regime savo svajonėse, padaryti, kad svajonės taptų realios, apčiuopiamos, iki smulkmenų apgalvotos, ilgaamžės, keliančios susižavėjimą ir nepavaldžios laikui. Gera, kai šiuolaikiniame pasaulyje, pilname pavydo, arogancijos ir kitų negerų dalykų, didis architektūros grožis vis dar stebina ir nepalieka abejingų.

Architektūros svarba

Žalioji architektūra

Laikui bėgant vis labiau rūpinamasi gamta bei jos išsaugojimu. Stengiamasi visais įmanomais būdais saugoti gamtą, perdirbti įvairias atliekas, sodinti medžius ir kitaip tausoti mus supančią aplinką. To pasakoje, pradėti kurti taip vadinami „žalieji pastatai“. Tokių pastatų ir pačios žaliosios architektūros tikslas – kaip įmanoma labiau minimalizmuoti neigiamą urbanizacijos efektą žmonių sveikatai, supančiai aplinkai, be to stengiamasi mažinti energijos suvartojimą. Architektai renkasi aplinkai nekenksmingas medžiagas, kad tausotų bei saugotų orą, vandenį ir žemę, tokiu būdu jie atsižvelgia ir į gamtos, ir į žmogaus poreikius. Abi pusės yra svarbios įgyvendinant šiuos sprendimus.

Žalosios architektūros projektuose stengiamasi atkartoti gamtos spalvas, formas ir įtraukti kuo daugiau gyvų augalų. Daug dėmesio skiriama ne tik augalams, tačiau ir pačiai pastatų apdailai, stengiamasi naudoti daugiau medienos, tai viena sveikiausių medžiagų, kurią teikia pati gamta. Atrodo, jog žalioji architektūra yra visiškai nauja tendencija, tačiau panagrinėjus istoriją, akivaizdu, jog senosios civilizacijos jau tada suprato, kad švarus oras, vanduo, žemės derlingumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus, taigi stengėsi šių principų laikytis ir statydami namus bei miestus. Žalioji architektūra dar nėra paplitusi masiškai, tačiau vis daugiau architektų stengiasi savo užsakovus sudominti netradiciniais sprendimais ir siūlo būtent žaliuosius projektus.

Štai keletas žaliosios architektūros bruožų:

  • Pastatus stengiamasi statyti taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės spindulių;
  • Efektyvus erdvės panaudojimas;
  • Diegiamos vėdinimo sistemos, skirtos efektyviam pastatų vėdinimui ir šildymui;
  • Senų pastatų renovacija, diegiant naujausias technologijas;
  • Naudojama natūrali ir atsakingai atrinkta mediena;
  • Energiją taupantis apšvietimas;
  • Vandentiekiai įrengti taip, jog būtų taupomas vanduo;
  • Stengiamasi kuo mažiau keisti natūralią aplinką;
  • Naudojama saulės ir vėjo energija;

Kitaip tariant, viską stengiamasi daryti taip, jog kuo mažiau būtų kenkiama aplinkai. Viskas daroma labai apgalvotai ir kruopščiai. Šiuos architektūrinius sprendimus ypač lėmė klimato kaita. Vos išgirdę apie klimato kaitą architektai nusprendė, jog „žalieji pastatai“ yra vienas iš efektyvių būdų prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šis sprendimas ne tik ekologiškas ir praktiškas, tačiau išties patrauklus. Tokie pastatai išsiskiria išskirtiniu dizainu ir atrodo tikrai įspūdingai, augalai suteikia originalumo, pastatai dera su supančia aplinka. Pastatai yra ilgaamžiai, juos stengiamasi kurti taip, jog išliktų ir ateities kartoms. Architektai turi gana nelengvą užduotį, viskas tarpusavyje turi derėti, būti tikrai efektyvu ir natūraliai įsilieti į miesto ar tam tikros vietovės panoramos. Taip pat turi būti parenkami tam tikri augalai ir kitos medžiagos. Šiuo metu labai vertinama ekologija, dabar apie tai galima išgirsti išties nemažai, ekologija itin aukštinama ir vertinama, populiarios ir perdirbtos medžiagos, viską stengiamasi daryti kuo sveikiau ir žaliau.

Diegiant šias idėjas, svarbus ir visuomenės pritarimas. Nemaža dalis žmonių pritaria ir šį sprendimą vertina labai palankiai, tačiau kaip ir visuomet, nuomonių yra įvairių. Tie, kurie supranta aplinkos poveikį gamtai, pritaria tokioms idėjoms ir inicijuoja jų atsiradimą. Džiugu, jog nors šiek tiek galima prisidėti prie dabartinės situacijos ir gelbėti mus supančią aplinką. Iš tiesų, klimato kaita atsirado ne dėl kažko kito, o tik dėl žmonių veiksmų. Suprantant šią situacija ir nenumojant į ją ranka, pasitelkę naujausias technologijas ir architektūrinius sprendimus, galime nors šiek tiek pagerinti arba bent jau išlaikyti esamą padėtį ir prisidėti prie sveikesnio ir geresnio gyvenimo. Kas kitas jei ne mes, žemės gyventojai ją tausime ir saugosime. Taigi žalieji sprendimai puiki alternatyva įprastoms senosioms technologijoms ir aplinkos išsaugojimui.

Žalioji architektūra