Prieštaringiausiai vertinami pasaulio pastatai

Besidomint architektūra, lankytinomis vietomis, daugiausiai turistų pritraukiančiais objektais prieš akis iškyla Eifelio bokštas, Sidnėjaus operos teatras, Pizos bokštas ir daugelis kitų. Vieni jų, sulaukę tarptautinio pripažinimo, kai tuo tarpu kiti yra nuolat aptarinėjami ir dažnai tampa ginčų ar aršių diskusijų objektais. Tai nereiškia, jog statiniai yra blogi, nepatrauklūs, niekuo neišsiskiriantys ar visiškai nedominantys, priešingai, jie susilaukia daug dėmesio ir populiarumo, tiesiog jų atsiradimo istorijos arba kiti faktoriai, lemia tai, jog apie juos nuolat kalbama. Kai kurie statiniai kelia abejonių ar jie apskritai naudingi ir ar juos reikia palikti. Įvairios diskusijos ir ginčai įkvėpė aprašyti objektus, kurie labiausiai diskutuotini jau daugelį metų.

Šv. Šeimyna Barselonoje. Visiems puikiai pažįstamas statinys, kuris statomas jau daugiau kaip 130 metų! Tai ne tik daugiausiai diskusijų susilaukiantis statinys, tačiau ir prieštaringiausiai vertinamas religinis pastatas. Planuojama, jog baigus statybą, tai bus aukščiausia pasaulyje bažnyčia, net 170 metrų aukščio. Nuo tada, kai buvo pradėta bažnyčios statyba (1882 m.), statinys glumina architektus, istorikus ir žinoma pačius statybininkus. Bažnyčios statyba turėtų būti užbaigta 2026 m., tuomet bus lygiai 144 metai po jos sumanytojo A. Gaudi mirties. Kol kas bazilika turi 8 bokštus, tačiau manoma, jog baigta bazilika turės net 18 bokštų, iš kurių 12 simbolizuos Kristaus apaštalus, 4 evangelistus (Luką, Joną, Matą, Morkų) švenčiausią mergelę Mariją ir patį Kristų.

Eifelio bokštas Paryžiuje. Dar vienas statinys, apie kurį netyla kalbos. Po jo statybos, buvo įvairių nuomonių, vieni žinojo, jog tai bus turistų traukos objektas, dėl savo unikalių mokslo ir architektūrinių sprendimų, na ir žinoma buvo nuomonių, jog bokštas tik gadins miesto panoramą ir tai yra didžiausias architektų nesusipratimas bei didžiausia miesto klaida. Tuometinė Paryžiaus inteligentija protestavo prieš bokštą ir sakė, jog vaikščios tik tomis gatvėmis, iš kurių nebus matyti bokšto. Buvo manoma, jog bokštas stovės tik 20 metų, tačiau jis pastatytas 1889 m. ir stovi iki šiol. Akivaizdu, kad tai vienas didžiausių turistų traukos objektų, Eifelio bokštą jau aplankė daugiau nei 250 milijonų žmonių.

Sidnėjaus operos teatras. Tai vienas įspūdingiausių ir žinomiausių pastatų pasaulyje, taip pat įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tiesa, šis unikalus statinys vos per plauką išvydo dienos šviesą. Kuomet buvo skelbiamas Sidnėjaus teatro statybos konkursas, architektas Jorn Utzon surinko trisdešimt neigiamų vertinimų, nuo pražūties jį išgelbėjo suomių architektas. Šis faktas jau tapo legenda. Dabar, kasmet šį teatrą aplanko beveik 1,2 milijono lankytojų, susidomėjimas šiuo statiniu nemažėja. Sidnėjaus operos teatras laikomas ne tik Australijos pasididžiavimu, tačiau ir vienu iš žmonijos šedevrų.

The Walkie Talkie dangoraižis. Pastatas yra Didžiojoje Britanijoje ir yra išrinktas negražiausiu šalies pastatu. Taip taip, pastatas gavo tokią nominaciją ir yra sulaukęs galybės britų pasipiktinimų. Šiam pastatui skirta Piktvotės taurė, kuriai jis nominuotas daug kartų. Teigiama, jog šis pastatas darko Londono panoramą, pastatas į viršų platėja, kai yra nusistovėjusi nuostata, jog tokio dydžio pastatas turėtų smailėti. Be to, yra nusiskundimų, jog nuo pastato atsispindinti saulės šviesa išlydė netoliese stovinčio automobilio veidrodėlį, taip pat apačioje yra labai vėjuota, tai taip pat piktina miesto gyventojus. Akivaizdu, jog architektūrinis sprendimas nevisiškai pasiteisino ir gyventojų palaikymo nesulaukė.

Tai tik dalis puikiai žinomų objektų, kurie kelia aršias diskusijas. Tikriausiai tokių pastatų arba kitokio tipo statinių būtų galima rasti kiekvienoje šalyje. Tačiau, didelės diskusijos ne visuomet yra blogai, garsiai kalbėdami žmonės tik dar labiau populiarina tokius statinius, kurie tampa šalies vizitine kortele ir sulaukia didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje bei traukia turistus.

Prieštaringiausiai vertinami pasaulio pastatai

Architektūros svarba

Architektūra, tai menas kuriame gyvename. Kur tik pažvelgsi, visur mus supa architektūra. Namai, prabangūs apartamentai, dangoraižiai, tiltai visa tai ir dar daugiau telpa šioje sąvokoje. Nuo seniausių laikų ir ištaigingų istorinių paminklų, namų iki bokštų ir nenusakomų formų bei dizaino statinių. Visa tai mus žavi kasdien ir leidžia žavėtis didžiu žmogaus talentu ir darbais. Senųjų civilizacijų palikimas ir architektūriniai pasiekimai, įrodo, jog nuo senų senovės buvo daug gabių žmonių, sukūrusių šedevrus.

Architektūra, tai ir procesas ir rezultatas, visa tai apima idėjas, dizainą, pastatų konstrukcijas ir visas kitas apčiuopiamas formas. Architektų galvose gimsta keisčiausi kūriniai, stebuklai, kurie perkeliami į realybę ir tampa apčiuopiami. Laikui bėgant jie tampa kultūriniais simboliais, istoriniu palikimu bei architektūriniais stebuklais. Architekto kasdienė veikla, prasideda mažais projektais ir tęsiasi nepamatuojamo dydžio ir suvokimo kūriniais. Architektūra gali turėti daugybę reikšmių: tai gali būti terminas, nusakantis statinius ir kitus apčiuopiamus architektūrinius objektus; tai gali reikšti meno apie pastatus, jų struktūras ir technologiją sąvoką; statinių dizaino ir konstrukcijų bendras apibrėžimas; mokslas apie statinių konstrukcijas ir dizainą.

Kalbant labai primityviai, architektūra yra svarbi tam, kad mūsų akys galėtų grožėtis įmantriomis miestų ir vietovių panoramomis, bei kurti ir projektuoti naujus pastatus ir kitus svarbius statinius. Žvelgiant giliau, architektūra gali atskleisti vienokio ar kitokio laikotarpio principus, tendencijas, nusistovėjusias normas, pasiekimus. Kitaip tariant, tai gali gana nemažai atskleisti apie vienokio ar kitokio istorinio laikotarpio žmonijos gyvenimą, kultūrą. Architektūra netgi gali parodyti visuomenės bendrumą ir stiprybę, didžiuliai statybos projektai ir istoriniai monumentai, įrodo, jog tik dirbant kartu buvo pasiekta ir pastatyta tai, kas ir dabar priverčia stebėtis. Nuo architektūros sunku pabėgti. Įvairios formos ir pastatai mus supa kasdien. Tai tam tikra meno rūšis, kuri suteikia visas galimybes kūrybinei ekspresijai, kuri leidžia į mus supančią aplinką pažvelgti kitokiu kampu. Tuo pačiu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir tobulėjančias technologijas, architektai kuria statinius, atitinkančius visus visuomenės poreikius. Pasitelkiant naujausias technologijas, kuriama tai, kas leidžia dar žingsneliu priartėti prie dalykų, kurie regimi svajonėse ir fantazijose. Naujausių statinių dizainai stebina ir visko mačiusius ir kai atrodo, jog nieko tobulesnio sukurti nebegalima, neilgai trukus architektai vėl stebina neregėtais sprendimais.

Sparčiai didėjanti populiacija, įtakoja naujus architektūrinius sprendimus būtent gyvenamosios paskirties pastatams. To pasakoje, didžiuosiuose pasaulio miestuose itin daugėja dangoraižių, viešbučių ir kitų gyvenamųjų statinių. Anksčiau tai buvo įprasti dangoraižiai, pasižymintys tik savo aukščiu, tačiau dabar galima stebėtis ne tik aukščiu, bet ir neįprastomis formomis, sprendimais, dizainu, pritaikymu ir begale kitų dalykų. Atrodo, jog architektams idėjų tikrai nestinga. Sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be architektūros ir naujų bei jau esančių pastatų. Galima paminėti ir tai, jog architektūra kaip meno šaka yra gana lėta ir paslaptinga, prireikia nemažai laiko, kad kūriniai išvystų dienos šviesą. Sunku, galbūt ir neįmanoma būtų suskaičiuoti pastatus vertus dėmesio ir pripažinimo jų kūrėjui. Nuostabus jausmas stovėti priešais gniaužiantį kvapą pastatą ir žinoti, jog visa tai yra sukurta žmogaus. Yra žmonių, manančių jog nėra sudėtinga ant popieriaus lapo nubraižyti keistų formų statinį. Akivaizdu, jog tokie žmonės arba pavydi, arba nesupranta ką sako. Be galo sunku įgyvendinti tai, ką regime savo svajonėse, padaryti, kad svajonės taptų realios, apčiuopiamos, iki smulkmenų apgalvotos, ilgaamžės, keliančios susižavėjimą ir nepavaldžios laikui. Gera, kai šiuolaikiniame pasaulyje, pilname pavydo, arogancijos ir kitų negerų dalykų, didis architektūros grožis vis dar stebina ir nepalieka abejingų.

Architektūros svarba

Žalioji architektūra

Laikui bėgant vis labiau rūpinamasi gamta bei jos išsaugojimu. Stengiamasi visais įmanomais būdais saugoti gamtą, perdirbti įvairias atliekas, sodinti medžius ir kitaip tausoti mus supančią aplinką. To pasakoje, pradėti kurti taip vadinami „žalieji pastatai“. Tokių pastatų ir pačios žaliosios architektūros tikslas – kaip įmanoma labiau minimalizmuoti neigiamą urbanizacijos efektą žmonių sveikatai, supančiai aplinkai, be to stengiamasi mažinti energijos suvartojimą. Architektai renkasi aplinkai nekenksmingas medžiagas, kad tausotų bei saugotų orą, vandenį ir žemę, tokiu būdu jie atsižvelgia ir į gamtos, ir į žmogaus poreikius. Abi pusės yra svarbios įgyvendinant šiuos sprendimus.

Žalosios architektūros projektuose stengiamasi atkartoti gamtos spalvas, formas ir įtraukti kuo daugiau gyvų augalų. Daug dėmesio skiriama ne tik augalams, tačiau ir pačiai pastatų apdailai, stengiamasi naudoti daugiau medienos, tai viena sveikiausių medžiagų, kurią teikia pati gamta. Atrodo, jog žalioji architektūra yra visiškai nauja tendencija, tačiau panagrinėjus istoriją, akivaizdu, jog senosios civilizacijos jau tada suprato, kad švarus oras, vanduo, žemės derlingumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus, taigi stengėsi šių principų laikytis ir statydami namus bei miestus. Žalioji architektūra dar nėra paplitusi masiškai, tačiau vis daugiau architektų stengiasi savo užsakovus sudominti netradiciniais sprendimais ir siūlo būtent žaliuosius projektus.

Štai keletas žaliosios architektūros bruožų:

  • Pastatus stengiamasi statyti taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės spindulių;
  • Efektyvus erdvės panaudojimas;
  • Diegiamos vėdinimo sistemos, skirtos efektyviam pastatų vėdinimui ir šildymui;
  • Senų pastatų renovacija, diegiant naujausias technologijas;
  • Naudojama natūrali ir atsakingai atrinkta mediena;
  • Energiją taupantis apšvietimas;
  • Vandentiekiai įrengti taip, jog būtų taupomas vanduo;
  • Stengiamasi kuo mažiau keisti natūralią aplinką;
  • Naudojama saulės ir vėjo energija;

Kitaip tariant, viską stengiamasi daryti taip, jog kuo mažiau būtų kenkiama aplinkai. Viskas daroma labai apgalvotai ir kruopščiai. Šiuos architektūrinius sprendimus ypač lėmė klimato kaita. Vos išgirdę apie klimato kaitą architektai nusprendė, jog „žalieji pastatai“ yra vienas iš efektyvių būdų prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šis sprendimas ne tik ekologiškas ir praktiškas, tačiau išties patrauklus. Tokie pastatai išsiskiria išskirtiniu dizainu ir atrodo tikrai įspūdingai, augalai suteikia originalumo, pastatai dera su supančia aplinka. Pastatai yra ilgaamžiai, juos stengiamasi kurti taip, jog išliktų ir ateities kartoms. Architektai turi gana nelengvą užduotį, viskas tarpusavyje turi derėti, būti tikrai efektyvu ir natūraliai įsilieti į miesto ar tam tikros vietovės panoramos. Taip pat turi būti parenkami tam tikri augalai ir kitos medžiagos. Šiuo metu labai vertinama ekologija, dabar apie tai galima išgirsti išties nemažai, ekologija itin aukštinama ir vertinama, populiarios ir perdirbtos medžiagos, viską stengiamasi daryti kuo sveikiau ir žaliau.

Diegiant šias idėjas, svarbus ir visuomenės pritarimas. Nemaža dalis žmonių pritaria ir šį sprendimą vertina labai palankiai, tačiau kaip ir visuomet, nuomonių yra įvairių. Tie, kurie supranta aplinkos poveikį gamtai, pritaria tokioms idėjoms ir inicijuoja jų atsiradimą. Džiugu, jog nors šiek tiek galima prisidėti prie dabartinės situacijos ir gelbėti mus supančią aplinką. Iš tiesų, klimato kaita atsirado ne dėl kažko kito, o tik dėl žmonių veiksmų. Suprantant šią situacija ir nenumojant į ją ranka, pasitelkę naujausias technologijas ir architektūrinius sprendimus, galime nors šiek tiek pagerinti arba bent jau išlaikyti esamą padėtį ir prisidėti prie sveikesnio ir geresnio gyvenimo. Kas kitas jei ne mes, žemės gyventojai ją tausime ir saugosime. Taigi žalieji sprendimai puiki alternatyva įprastoms senosioms technologijoms ir aplinkos išsaugojimui.

Žalioji architektūra